Stasio Paliulio 1959 m. parengta antologija „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. Pučiamieji instrumentai“ buvo, yra ir bus pagrindinis šaltinis bei parankinė knyga muzikinio folkloro tyrėjams, kompozitoriams ir kitiems kūrėjams, folkloro judėjimo dalyviams. Ši knyga – bibliografinė retenybė, XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje buvo publikuotas vienintelis jos leidimas. Tautosakos mėgėjai, ansamblių vadovai iki šiol leidžia per rankas vienetinius egzempliorius, kopijuoja reikalingus puslapius. Šiandien modernios technologijos skatina taupyti gamtinius išteklius ir leidžia sukurti virtualią knygą, kuri būtų prieinama vartotojams internete. Todėl 2016 m., gavus paramą iš Lietuvos kultūros tarybos, buvo sukurta elektroninė šios knygos versija.

Knygos „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. Pučiamieji instrumentai“ didžiausia vertė yra ta, kad paskelbtoji muzikinė medžiaga, pasak Stasio Paliulio, užrašyta „beveik jos nykimo stadijoje“. Čia mes randame beveik visą XX a. pasiekusį šiaurės rytų Lietuvos pučiamųjų instrumentų repertuarą, taip pat Ukmergės, Zarasų ir Raseinių apskrityse užrašytas 366 kūrinėlių melodijas. Iš jų 94 yra skudučių, 27 – ragų, 7 – rago-daudytės, 51 – daudyčių, 17 – ožio rago, 10 – švilpos, 83 – lamzdelio, 30 – lamzdelių, 9 – birbynės, 20 – mišriųjų ansamblių, 18 – bandūrėlio melodijų. Dauguma jų užrašytos paties Paliulio šiaurės rytų Lietuvoje. Todėl dar ir šiandien galime matyti šio krašto muzikinį stilių, susipažinti su XX a. viduryje šiaurės rytų Lietuvos kaime visai išnykusių muzikos instrumentų repertuaru ir būtent – skudučiais, ragais, daudytėmis atliekamais savitais polifoniniais kūriniais bei sutartinėmis. Šiaurės rytų Lietuvos instrumentinė polifonija, kaip ir daugiabalsės dainos sutartinės, 2010 m. buvo įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, kuris įpareigoja šią tradiciją puoselėti ir šiandien. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne saugomi sutartinių ir instrumentinės muzikos senieji fonografo įrašai. Taigi, ši institucija 2015 m. inicijavo svetainės www.sutartinės.info kūrimą ir joje paskelbė Zenono Slaviūno 1958–1959 m. „Sutartinių“ tritomį. Po metų svetainėje paskelbta ir Stasio Paliulio instrumentinės muzikos antologija.

Stasys Paliulis (1902–1996) – šviesuolis, pedagogas, folkloristas. Gimė ir užaugo sutartinių ir skudučių krašte garsaus liaudies muzikanto Mykolo Paliulio ir dainininkės, sutartinių giedotojos Elzbietos Paliulienės (Gaidelytės) šeimoje, nuo pat mažens buvo apsuptas savo krašto kultūrines tradicijas mėgstančių ir puoselėjančių žmonių. Pusbrolio, garsaus tautosakininko Adolfo Sabaliausko paskatintas, jis daugelį metų rinko sutartines ir instrumentinę muziką, kitus žmones ragino užrašinėti diena po dienos nykstančius liaudies kūrybos lobius. Meilė savo kraštui, liaudies dainai bei muzikai paskatino Paliulį ne tik rinkti, bet ir propaguoti folklorą. Jis pats mokė skudučiuoti ir pūsti ragais gimnazijų moksleivius, Vilniaus pedagoginio instituto (dabar – LEU) studentus, puoselėjo ir gaivino gimtajame Biržų krašte ir kitose vietovėse XX a. pirmojoje pusėje dar prisimintas senąsias muzikines tradicijas. Studijuodamas Kauno universitete jis tyrinėjo giedamąsias sutartines, o vėliau visą dėmesį paskyrė instrumentinei muzikai ir 1959 m. paskelbė minėtą instrumentinės muzikos antologiją. Šios knygos pagrindu 1964 m. jis apgynė istorijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, instrumentinės muzikos tema parašė mokslo ir apžvalginių straipsnių.  

Svetainėje www.sutartines.info sukurta elektroninė knyga – tai šiuolaikiniam vartotojui pritaikyta Stasio Paliulio studijos „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. Pučiamieji instrumentai“ virtuali publikacija. Projekto metu suskaitmeninta parengėjo įvadinis straipsnis, kūrinių melodijos (366 vnt.), tekstai (114 vnt.), skudučių bei ragų rinkinių garsynai (37 vnt.), iliustracijos (12 vnt.), kūrinių metrikos ir kt. (iš viso nuskenuota 430 psl.). Į Lietuvių tautosakos rankraštyno duomenų bazę suvesta muzikos kūrinių, instrumentų, muzikantų ir kitų pateikėjų, jų gyvenamų bei kūrinio užrašymo vietų, užrašytojų, užrašymo metų ir kt. duomenys. Kūrinio apraše taip pat galima rasti knygos sudarytojo bei duomenis tikslinančias suvedėjo pastabas. Jei kūrinys turi tekstą, jis yra skelbiamas ne tik skenuotame puslapyje, bet ir kūrinio apraše. Muzikos instrumentai, žanrai, leidiniai ir geografinės vietovės susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ duomenų bankais, garso įrašai – su Tautosakos garso įrašų duomenų baze. Sąsajos su Fototekos duomenų baze leidžia pamatyti LTR fonduose saugomą pateikėjo nuotrauką. Detaliosios paieškos sistemoje išsiskleidžia muzikos instrumentų ir žanrinio skirstymo pasirinkimų laukas (žr. Kaip ieškoti). Jei kūrinys buvo įrašytas į fonografo volelį arba plokštelę, galima pasiklausyti autentiškų garso įrašų, kurie suteikia galimybę išgirsti atlikimo stilių, intonavimo subtilybes. Kad būtų lengviau juos rasti, turintys garso įrašą kūriniai pateikiami ir atskirame sąraše (žr. Instrumentinės muzikos garso įrašai). Skandinavijos archyvų pavyzdžiu sukurtas interaktyvus žemėlapis susieja pateikėjų gyvenamąsias vietas su Google Maps sistema ir vizualiai pademonstruoja skudučiais, ragais bei kitais etniniais instrumentais atliekamos muzikos paplitimą Lietuvoje.

Elektroninį šaltinį sukūrė LLTI Tautosakos archyvo skyriaus darbuotojos: Eligija Garšvienė, Andželika Jakubynienė, Rima Visackienė, Irena Žilienė, Rūta Žarskienė (projekto vadovė), programuotojas – Arūnas Ciesiūnas. Finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (projektas „Stasio Paliulio instrumentinės muzikos antologijos skaitmeninimas ir sklaida“ Nr. S/ETN-104(6.23)/2016). Recenzavo prof. dr. (HP) Daiva Vyčinienė ir dr. Vykintas Vaitkevičius.

Fonuose panaudotos garso režisieriaus ir fotografo Rimanto Motiejūno nuotraukos.

Rūta Žarskienė