| Signatūra: |
SlS III-1391 |
| Kolekcija: | Zenono Slaviūno sutartinių kolekcija |
Zenonas Slaviūnas (1907-1973) - vienas žymiausių XX a. lietuvių tautosakos rinkėjų ir tyrėjų, 1958–1959 m. išleidęs trijų tomų rinkinį „Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos“, kuriame buvo paskelbta 1962 vnt. jo paties ir ankstesnių tautosakininkų užrašytų sutartinių.
Ši Lietuvių tautosakos archyvo kolekcija sudaryta suskaitmeninto minėtojo Z. Slaviūno tritomio pagrindu, tačiau praplėsta metaduomenimis, kuriuose rasite informaciją apie sutartinių užrašytojus ir pateikėjus, užrašymo vietas, etc. Tais atvejais, kai sutartinių atlikimas buvo įrašytas į plokšteles, galima pasiklausyti ir garso įrašų, taip pat peržiūrėti daugelio sutartinių atlikėjų fotografijas. |
| Saugotojas: |
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas |
| Pavadinimas: | Aš tau pirkau kepurėlę |
| Sudarytojas (-ai): |
1. Zenonas Slaviūnas |
| Sudarymo vieta: |
1.
Vilnius m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr. |
| Pastabos: |
Pad. Marė Jasiukonienė, 72 m., Užulėnio km., Taujėnų vls., Ukmergės aps. Tek., mel. ir šokio aprašymą užr. Z. Slaviūnas 1938 m. LTR 1686(3) |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai
2. natos
|
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. ŠOKIŲ, RATELIŲ, ŽAIDIMŲ DAINOS ()
2. ŠOKAMOSIOS SUTARTINĖS ()
|
| Užrašymo metai: |
1938 |
| Užrašytojas: |
Zenonas Slaviūnas |
| Užrašymo vieta: |
Užulėnis k., Taujėnų sen., Ukmergės r. sav., Vilniaus apskr. (originale: Užulėnio
km., Taujėnų vls., Ukmergės aps. )
|
| Pateikėjai: |
Marė Jasiukonienė-Smetonaitė , gyvenamoji vieta:
Užulėnis k., Taujėnų sen., Ukmergės r. sav., Vilniaus apskr.
|
|
Tekstas:
Pirmasis atitarinys
Kaziulio,
Kaziulio!
Antrasis atitarinys
Oi kaziulio,
Oi kaziulio!
Rinkinys
Aš tau pirkau
Kepurėlę.
Kur padėjai,
Prauliojai?
Aš tau sakiau,
Ko tu eini,
Karčiamėlėn
Ko tu eini?
Tu pragėrei
Sermėgėlę.
Pažiūrėk gi,
Kokie tavo,
Kokie tavo
Vaikutėliai?
Ką gi veiks gi
Vaikutėliai?
Tavo trobos —
Vienos skylės.
Ratukas. Žaidėjas pasodinamas ratelio vidury ant kėdės. Jis turi vaizduoti „pijoką". Todėl jam ant galvos uždedama kepurė. Kepurė uždedama kreivai, kad žaidėjas atrodytų „pijokiškai"... Ratukas eina aplink ir dainuoja. Jeigu rinkėja turi noro, peikia „pijoką" ir toliau, atitinkamai parinkdama žodžius. Žaidėjas, kuris sėdi vidury ratelio, turi judesiais atsakyti į sutartinės žodžius. Pavyzdžiui, kai rinkėja klausia: „Kur padėjai kepurėlę?" — žaidėjas susiima rankom už galvos. „Aš tau sakiau, ko tu eini karčiamėlėn" ir kt., rodo į „pijoką" ir mostais stengiasi išjuokti jį. „Pijokas" nedainuoja.
|
