| Signatūra: |
SlS III-1747 |
| Kolekcija: | Zenono Slaviūno sutartinių kolekcija |
Zenonas Slaviūnas (1907-1973) - vienas žymiausių XX a. lietuvių tautosakos rinkėjų ir tyrėjų, 1958–1959 m. išleidęs trijų tomų rinkinį „Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos“, kuriame buvo paskelbta 1962 vnt. jo paties ir ankstesnių tautosakininkų užrašytų sutartinių.
Ši Lietuvių tautosakos archyvo kolekcija sudaryta suskaitmeninto minėtojo Z. Slaviūno tritomio pagrindu, tačiau praplėsta metaduomenimis, kuriuose rasite informaciją apie sutartinių užrašytojus ir pateikėjus, užrašymo vietas, etc. Tais atvejais, kai sutartinių atlikimas buvo įrašytas į plokšteles, galima pasiklausyti ir garso įrašų, taip pat peržiūrėti daugelio sutartinių atlikėjų fotografijas. |
| Saugotojas: |
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas |
| Pavadinimas: | Labas rytas, uošvele! |
| Sudarytojas (-ai): |
1. Zenonas Slaviūnas |
| Sudarymo vieta: |
1.
Vilnius m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr. |
| Pastabos: |
Pad. Adomas Tamošiūnas, 62 m., ir Veronika Tamošiūniene, 59 m., Baraučiznos km., Deltuvos vls., Ukmergės aps. Tek. ir mel. užr. J. Kartenis 1935 m. LTR 836 (44).
Rankraštyje pastaba: „Dainininkas šio žaidimo nežaidė, tik matė, vaikas būdamas, kaip seni žmonės žaisdavo. Apie dainavimo būdą nepavyko sužinoti." |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai
2. natos
|
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. ŠOKIŲ, RATELIŲ, ŽAIDIMŲ DAINOS ()
|
| Užrašymo metai: |
1935 |
| Užrašytojas: |
Juozas Kartenis (pastabos: teksto ir melodijos užrašytojas) |
| Užrašymo vieta: |
Baraučizna k., Deltuvos sen., Ukmergės r. sav., Vilniaus apskr. (originale: Baraučiznos km., Deltuvos vls., Ukmergės aps. )
|
| Pateikėjai: |
1. Adomas Tamošiūnas , gyvenamoji vieta:
Baraučizna k., Deltuvos sen., Ukmergės r. sav., Vilniaus apskr.
2. Veronika Tamošiūnienė , gyvenamoji vieta:
Baraučizna k., Deltuvos sen., Ukmergės r. sav., Vilniaus apskr.
|
|
Tekstas:
— Labas rytas, uošvele!
Sėdimoj ridimoj.
Ar neturi dukrelės?
Sėdimoj ridimoj.
— Tai aš turiu dukrelę,
Sėdimoj ridimoj.
Kokio pono piršleliai?
Sėdimoj ridimoj.
— Mes iš aukšto dvarelio.
Sėdimoj ridimoj.
Pono kunigaikščio.
Sėdimoj ridimoj.
Slaunus pono dvarelis.
Sėdimoj ridimoj.
Tai ten dera kvieteliai.
Sėdimoj ridimoj.
— Mes neduosim dukrelės.
Sėdimoj ridimoj.
Ten nuplyšęs dvarelis.
Sėdimoj ridimoj.
— Sudie, sudie, uošvele.
Sėdimoj ridimoj.
Mes važiuosim dar toliau.
Sėdimoj ridimoj.
— Labas rytas, uošvele!
Sėdimoj ridimoj.
Ar neturi dukrelės?
Sėdimoj ridimoj.
— Tai aš turiu dukrelę.
Sėdimoj ridimoj.
Kokio krašto svoteliai?
Sėdimoj ridimoj.
— Mes iš slaunaus kaimelio,
Sėdimoj ridimoj.
Pas mus dera kvieteliai.
Sėdimoj ridimoj.
Pas mus dera rugeliai.
Sėdimoj ridimoj.
Pas mus stiklo dvareliai.
Sėdimoj ridimoj.
Šį žaidimą žaisdavo vyrai ir moterys. Moterys sėdi ant suolo, o vyrai susikabinę ateina ir dainuoja. Moterys atidainuodamos nežada dukrelės. Tada „piršliai" apsisuka, eina prie moterų, sakosi esą kiti piršliai, ir panašiai. Šio žaidimo teksto ilgumas priklauso nuo dainininkų sugebėjimo kurti. Kuo tas žaidimas baigiasi? Mano spėjimu, jis baigdavosi tada, kai „uošvė" sutikdavo leisti dukrelę. |
