Stasys Paliulis (1902–1996) - žymus lietuvių tautosakos rinkėjas ir tyrėjas, pedagogas, 1959 m. parengęs antologiją „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. Pučiamieji instrumentai“, kuri iki šių dienų nepraranda savo svarbos tarp muzikinio folkloro tyrėjų, atlikėjų ir kitų, besidominčių lietuvių instrumentine muzika.
Ši kolekcija parengta suskaitmenintos knygos „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. Pučiamieji instrumentai“ pagrindu, kur pateiktos 366 kūrinių melodijos, dauguma jų užrašytos paties Paliulio šiaurės rytų Lietuvoje. Antologijoje pateikti duomenys apie muzikos kūrinius, instrumentus, muzikantus ir kitus pateikėjus, kūrinio užrašymo vietas, etc. buvo suvesti į Lietuvių tautosakos archyvo (LTA) duomenų bazę, taip pat kūrinio apraše galima rasti pateiktas knygos sudarytojo bei metaduomenų suvedėjo pastabas. Jei kūrinys turi tekstą, jis pateiktas ne tik skenuotame puslapyje, bet ir kūrinio apraše. Muzikos instrumentai, žanrai, leidiniai ir geografinės vietovės susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ duomenų bankais, garso įrašai – su LTA Fonotekos duomenų baze. Tais tavejais, kai LTA Fototekos duomenų bazėje saugoma pateikėjo nuotrauka, ji buvo susieta su atitinkamu kūriniu, o jei kūrinys buvo įrašytas į fonografo volelį arba plokštelę, galima pasiklausyti autentiškų garso įrašų.
Stefanija Glemžaitė, Kupiškis, gim. 1885 m. Užrašyta fonografu 1937 m. I. 5 d. LTR pl. 535(3). Spausdinama iš TD V t., Nr. 90, pavadinta „Piemenų daina".
St. Glemžaitė ir jos seserys — Kupiškio apylinkėje žinomos kaip garsios dainininkės. Stefanija moka įvairių rūšių sutartinių, daug dainų, vestuvinių lojimų, raliavimų ir kitokios vertingos tautosakos, taip pat skudučiuoti. Atsimena, kad skudučiais sutartinėms pritardavę, raliavimus piemenys lumzdeliu tirliuodavę, Didžiagrašių kaime (Kupiškio vls.) bandūrėliu grodavę. St. Glemžaitė — rūpestinga lietuvių liaudies kultūros senienų rinkėja ir saugotoja. Jos gyvenamasis namas panašus į etnografinį muziejų. Jos sesuo Michalina Glemžaitė išleido knygą „Lietuvių tautiniai drabužiai" (1955 m.), o Elvyra Glemžaitė-Dulaitienė — „Kupiškėnų senovę" (1958 m.).
