| Signatūra: |
SlS II-560 |
| Kolekcija: | Zenono Slaviūno sutartinių kolekcija |
Zenonas Slaviūnas (1907-1973) - vienas žymiausių XX a. lietuvių tautosakos rinkėjų ir tyrėjų, 1958–1959 m. išleidęs trijų tomų rinkinį „Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos“, kuriame buvo paskelbta 1962 vnt. jo paties ir ankstesnių tautosakininkų užrašytų sutartinių.
Ši Lietuvių tautosakos archyvo kolekcija sudaryta suskaitmeninto minėtojo Z. Slaviūno tritomio pagrindu, tačiau praplėsta metaduomenimis, kuriuose rasite informaciją apie sutartinių užrašytojus ir pateikėjus, užrašymo vietas, etc. Tais atvejais, kai sutartinių atlikimas buvo įrašytas į plokšteles, galima pasiklausyti ir garso įrašų, taip pat peržiūrėti daugelio sutartinių atlikėjų fotografijas. |
| Saugotojas: |
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas |
| Pavadinimas: | Dydysie mūsų, dievaite mūsų |
| Sudarytojas (-ai): |
1. Zenonas Slaviūnas |
| Sudarymo vieta: |
1.
Vilnius m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr. |
| Pastabos: |
Dainuotoja nenurodyta. Užrašyta ne vėliau kaip 1846 m. Nemenčinės apylinkėse. Spausdinama iš knygos Ludwik z Pokiewia (L. Jucevičius), „Litwa", Wilno, 1846 m., 230—231 psl.
L. Jucevičius duoda šią dainą, atliekamą liaudies iškilmėse per petrines, kada Vilniaus miesto ir apylinkių žmonės Antakalnio pušynuose rinkdavę žolynus, vadinamus šv. Petro rakteliais (Primula officinalis). „Iškilmės tos, — pastebi L. Jucevičius, — nėra kilę vien tik iš šv. Petro atlaidų, bet veikiau yra senovinis dar pagoniškų amžių palikimas. Šių pasivaikščiojimų ir būrimų metu dainuojamos įvairios dainos tiek lietuvių, tiek baltarusių kalba. Užrašyti jas negalėjau, nors keliolika metų, kaip gyvenu Vilniuje, kadangi, dainuojant chorui, sunku ir geriausiai prityrusiam stenografui pagauti ir suprasti žodžius, gi mūsų liaudis (pospolstwo) retai kada savo žiniomis pasidalina su aukštesniąja klase. Vienok vieną lietuvišką dainą po daugelio prašymų padiktavo man mergaitė iš Nemenčinės apylinkės, ir ją skaitytojams perteikiu" (seka daina).
Prie pirmojo dainos posmo duota išnaša: „Žodžiai Čuta, rūta, čutela, rūtela, dainoje neturi jokios prasmės ir naudojami vietoje la, la, la ir pan. Tie žodžiai čuta, rūta ir t. t. įvairiai kartojami, kai kuriose vietose sudaro ištisą dainą" (ten pat, 230 psl.).
Ši daina leidinyje spausdinama kaip sutartinė, remiantis cituojamomis L. Jucevičiaus pastabomis, kur jis nurodo, jog daina esanti chorinė ir todėl sunkiai sekęsi ją užrašyti. Be to, ji užrašyta Nemenčinės apylinkėse, tai yra, arti tų vietų, kur sutartinės buvo sutinkamos ir XX a. pradžioje. Dainos sutartiniškumą patvirtina ir joje esą sutartinėms būdingi priedainiai čiuta, rūta, čiutela, rūtela. Apie tai, kad L. Jucevičius sutartines pažinojo ir skyrė jas nuo kitų dainų, rodo ir pastaba išnašoje, kur jis sako, jog kitose vietovėse visa daina susidaro vien tik iš panašių priedainių kartojimo. Jo teiginį patvirtina ir šio leidinio šokių sutartinės (žr. III t.).
Kad tai tikrai yra buvusi sutartinė, patvirtina L. Jucevičiaus aprašomos dainavimo aplinkybės. Rinkti žolynus petrinių metu — žinomas lietuvių liaudies paprotys ir naujesniais laikais (žr. LTR 374(2362). Tačiau yra ir abejonių dėl kai kurių dainos vietų autentiškumo. Nežinomas lietuvių tautosakoje dievaitė Didysie. Šis vardas primena Strijkovskio „Kronikoje" minimą dainos fragmentą: „Lado, lado, lado, Didis musu Dievie" („Kronika". 1582 m. 137, 146 psl.). Tačiau žodis dievaitė be epitetų didis ir panašiai sutinkamas lietuvių tautosakoje (žr. I t. paaišk. prie Nr. 45).
Neįprasta taip pat sutartinėms ir šios dainos posmų forma — po keturių simetriškų eilučių penktoji — tik vienas žodis. Sutartinės dainavimo būdo L. Jucevičius nenurodė, tačiau iš pateikto teksto atrodo, jog turėtų būti dainuojama kaip trejinė.
Daugiau šios dainos variantų nesurasta. Daina ne visai patikima: paminėti mitologiniai vardai niekur kitur, nei patikimoje etnografinėje medžiagoje, nei lietuvių liaudies dainose, iki šiol nesutikti.
|
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai
|
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. SUTARTINĖS TREJINĖS ()
2. KALENDORINIŲ APEIGŲ DAINOS () (Pastabos: kupolinės bei rasų sutartinės)
|
| Užrašymo metai: |
iki: 1846 |
| Užrašytojas: |
Liudvikas Adomas Jucevičius |
| Užrašymo vieta: |
Nemenčinė sen., , Vilniaus r. sav., Vilniaus apskr. (originale: Nemenčinės apyl. )
|
|
Tekstas:
Dydysie mūsų,
Dievaite mūsų,
Čuta, rūta,
Čutela, rūtela,
Mūsų!
Dovanok raktus
Nupint vainikus.
Čuta, rūta,
Čutela, rūtela,
Vainikus!
Sujunk mumis,
Priglausk mumis.
Čuta, rūta,
Čutela, rūtela,
Mumis!
Dydysie mūsų,
Dievaite mūsų,
Čuta, rūta,
Čutela, rūtela,
Mūsų!
Sutark, priglausk,
Raktelėms rausk.
Čuta, rūta,
Čutela, rūtela,
Rausk! |
