| Signatūra: |
SlS II-727 |
| Kolekcija: | Zenono Slaviūno sutartinių kolekcija |
Zenonas Slaviūnas (1907-1973) - vienas žymiausių XX a. lietuvių tautosakos rinkėjų ir tyrėjų, 1958–1959 m. išleidęs trijų tomų rinkinį „Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos“, kuriame buvo paskelbta 1962 vnt. jo paties ir ankstesnių tautosakininkų užrašytų sutartinių.
Ši Lietuvių tautosakos archyvo kolekcija sudaryta suskaitmeninto minėtojo Z. Slaviūno tritomio pagrindu, tačiau praplėsta metaduomenimis, kuriuose rasite informaciją apie sutartinių užrašytojus ir pateikėjus, užrašymo vietas, etc. Tais atvejais, kai sutartinių atlikimas buvo įrašytas į plokšteles, galima pasiklausyti ir garso įrašų, taip pat peržiūrėti daugelio sutartinių atlikėjų fotografijas. |
| Saugotojas: |
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas |
| Pavadinimas: | Lio lepalio, eglelio |
| Sudarytojas (-ai): |
1. Zenonas Slaviūnas |
| Sudarymo vieta: |
1.
Vilnius m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr. |
| Pastabos: |
Metrika nenurodyta. Užr. apie 1849 m. Spausdinama iš Mykolo Miežinio rankraščio. LMD I 754.
Labai artimas sutartinės variantas ir dainavimo būdo paaiškinimas įrašyta M. Miežinio laiške A. Kosaževskiui:
Lole palo eglelo lepo leputeli, lo eglelo lepu teputeli.
Aš regiejau
Aukštus kalnus
Ant tu kalnu
Du beržučiu.
Ant tu beržu
Dvi gegutis
Bekukuojent.
— Mes ne geges
Teva dukres.
— Ko jus verkiet?
Ar ne skire
Tevas bandos?
Ar ne krove
Mote kraitie?
— Kad ir skire
Ka ne dave,
Kad ir krove
Ka ne dave,
Kas po bandu
Kas po kraities.
,,Lepo leputeli — tuos užtartinius žodžius toje dainio antra pora tedainiuoj; o anos rukavimus tutuoj pirma pora viens vienu pavadujunt; bet kartu vis du tegied." („Tautosaka iš Kosaževskio „Lituanikos". — TD III t., 133—134 psl.
Variantas, esąs TSRS Geografinės draugijos archyve Leningrade (žr. 719 paaišk.) sutampa tik pradžioje, o toliau ir ligi sutartinės pabaigos skiriasi:
Lo le-po-lo eglelo, aš regėjau, lepo, lo eglelo, lepo, leputeli.
Lo lepo lo eglelo ant to kolna lepo lo eglelo lepo leputeli
Lo lepo lo eglelo du beržučiu, lepo lo eglelo lepo leputeli.
Lo — — —Tris gegutes lepo lo. . .
Bekukuojent
Ku kukuojet?
— Mes ne gegis
Tieva dukris
(Ko jus verket)
Atiduok man
Vajnikeli
Aš ne duosiu
Vajnikeli
Aš tau duosiu
Numeteli
Mana busi
Neparduosiu
Aš kalbesiu
Siratele
Kur aš busiu
Pas močiutę
Ne im mani
Motiekele
Labaj šaukiu
Motinele
Beverkentie
Motinele
Bešaukentie
Mana dukre
Tavi šaukiu
Ant slauniuju
Buvo slauni
Mana dukre
Siratele
Tieva niera
Motiekele
Prižiūrėje
Jog išleide
Jog atrada
Siratele
Motiekele
Deku mano
Motiekele
Kad augino
Kad mokietie
Dekavoti
Močekele
|
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai
|
| Susiję ištekliai: |
1. (Pastabos: Mykolo [Ksavero] Miežinio sutartinių rinkinys)
|
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. SUTARTINĖS KETURINĖS ()
2. VESTUVIŲ DAINOS () (Pastabos: sutartinės apie piršlybas)
|
| Užrašymo metai: |
1849 |
| Užrašytojas: |
Mykolas Miežinis |
| Užrašymo vieta: |
Zarasai m., , Zarasų r. sav., Utenos apskr. (originale: nuo Zarasų )
|
|
Tekstas:
Lio lepalio, eglelio.
Aš regėjau,
Liepa, lieputėli,
Aukštus kalnus.
Ant tų kalnų —
Du beržučiu.
Ant tų beržų —
Dvi geguti
Bekukuojant.
— Mes ne gegės —
Tėvo dukrės.
— Ko jūs verkiat?
Ar neskyrė
Tėvas bandą?
Ar nekrovė
Močia kraitį?
Ar nepynė
Vainikėlį?
— Kad ir skyrė, —
Kad nedavė.
Kad ir krovė, —
Kad nedavė.
Kas po bandų,
Kas po kraitių,
Kad nepynė
Vainikėlį. |
