Signatūra: |
SlS II-876 |
Kolekcija: | Zenono Slaviūno sutartinių kolekcija |
Zenonas Slaviūnas (1907-1973) - vienas žymiausių XX a. lietuvių tautosakos rinkėjų ir tyrėjų, 1958–1959 m. išleidęs trijų tomų rinkinį „Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos“, kuriame buvo paskelbta 1962 vnt. jo paties ir ankstesnių tautosakininkų užrašytų sutartinių.
Ši Lietuvių tautosakos archyvo kolekcija sudaryta suskaitmeninto minėtojo Z. Slaviūno tritomio pagrindu, tačiau praplėsta metaduomenimis, kuriuose rasite informaciją apie sutartinių užrašytojus ir pateikėjus, užrašymo vietas, etc. Tais atvejais, kai sutartinių atlikimas buvo įrašytas į plokšteles, galima pasiklausyti ir garso įrašų, taip pat peržiūrėti daugelio sutartinių atlikėjų fotografijas. |
Saugotojas: |
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas |
Pavadinimas: | Bitutė siaudė, sidijo |
Sudarytojas (-ai): |
1. Zenonas Slaviūnas |
Sudarymo vieta: |
1.
Vilnius m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr. |
Pastabos: |
Metrika nenurodyta. Užr. apie 1849 m. Spausdinama iš Mykolo Miežinio rankraščio, iš skyriaus „Ketursaugės". LMD I 754 (77). Tas pats tekstas LMD I 72 (42). Rankraštyje pastaba: „Kiti, girdi, pridurą daugiau, bet buk labai nešvankiai. Nu ke isitemas, jog šio gadinio tokių gražių dainių ki senovėj sviets jau nesugeb sumušti ir un tankei sudarko ir tas palikuses!" Sutartinė užrašyta ketursaugių skyriuje, tačiau pritarinys nenurodytas. |
Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai |
Susiję ištekliai: |
1. LMD I 754 (Pastabos: Mykolo [Ksavero] Miežinio sutartinių rinkinys) 2. LMD I 72 (Pastabos: Mykolo [Ksavero] Miežinio dainų rinkinio nuorašas) |
Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. SUTARTINĖS KETURINĖS () 2. VESTUVIŲ DAINOS () |
Užrašymo metai: |
1849 |
Užrašytojas: |
Mykolas Miežinis |
Užrašymo vieta: |
Zarasai m., , Zarasų r. sav., Utenos apskr. (originale: nuo Zarasų ) |
|
Tekstas:
Bitutė siaudė, sidijo,
Sesutė verkė, gudrino,
Ne keliu vedžiu vedžiama.
— Nevežkit manį par šilą:
Šilo bitės gudrino,
Šilelio puošės ganduolės.
Nuvežkit mani pas tėvą,
Nujimkit mano nuometus,
Uždėkit mano vainikų.
Nuometėlis kaipo laužas,
Vainikėlis kaipo žiedas.
Rūtelių šienas žaliovo,
Iš kalnų perlai ridėja,
Medučiu upė tekėja,
Ir uosių tvoros lapoja.
Dūmoja - moja tėvutis,
Tres baltas dukres turėja:
— Kur aš tas dukres nuduosiu?
Kur aukšti svirnai be kertių,
Kur lygūs laukai be kalnų,
Ten savo dukres nuduosiu. |